Net dvi naujo tipo vakcinos rodo netikėtai didelį efektyvumą apsaugant nuo SARS-CoV-2

18 lapkričio, 2020

Įrodymais pagrįstos medicinos grupė
Paruošė Tumas Beinoras

Tarp dvylikos SARS-CoV-2 vakcinų, esančių trečioje klinikinių tyrimų fazėje, gerų naujienų parodė kompanijų Pfizer ir BioNTech organizuojamo mRNR tipo vakcinos (BNT162b2) tyrimo galutiniai rezultatai. Tarp 44 tūkstančių savanorių įvykus 170 lauktų atsitiktinių užsikrėtimų virusu, buvo atskleistas atvejų pasiskirstymas dviejose panašaus dydžio eksperimentinėse grupėse. Duomenys rodo, kad per tyrimo laiką šiuo virusu užsikrėtė 162 žmonės iš placebo grupės ir tik 8 asmenys gavę vakciną. Tad vakcinos efektyvumas yra 95% [11].

Šie galutiniai trečios fazės tyrimų rezultatai stipriai viršija minimalaus reikalaujamo efektyvumo (50%) ribas. Pagal protokolą, tyrimą buvo siekiama tęsti iki kol įvyks 164 užsikrėtimo virusu atvejai tarp visų tyrimo dalyvių, kurie yra atsitiktinai paskirstyti į dvi lygias grupes gaunančias tiriamąją vakciną arba placebą. Tarpiniai rezultatai buvo paskelbti įvykus 94 užsikrėtimo atvejams, o po to užtruko tik 9 dienas pasiekti galutinį 164 užsikrėtimo atvejų skaičių, reikalingą statistiniam reikšmingumui pademonstruoti

Lentelė 1. Planas sprendimams priimti po kiekvienos tarpinės analizės, naudojamas trečios fazės Pfizer/BioNtech BNT162b2 vakcinos tyrime [12]:

Analizė	Slenkstinisužsikrėtimų skaičius*	Iš ankstoapibrėžtas analizės sėkmės kriterijus**	Iš anksto apibrėžta tyrimo beviltiškumo riba***
Tarpinė 1	32	76.9% (6 : 26)	11.8% (15 : 17)
Tarpinė 2	62	68.1% (15 : 47)	27.8% (26 : 36)
Tarpinė 3	92	62.7% (25 : 67)	38.6% (35 : 57)
Tarpinė 4	120	58.8% (35 : 85)	–
Galutinė	164	52.3% (53 : 111)	–

* Tai užsikrėtimų skaičius, kurio sulaukus tyrėjams pasakoma, kaip užsikrėtimai pasiskirstė vakcinos ir placebo grupėse.
 ** Pirmas skaičius yra vakcinos efektyvumas, kurį perkopus tyrimo etapas laikomas sėkmingu. Skliausteliuose pateiktas tokį efektyvumą atspindintis užsikrėtusių pasiskirstymas vakcinos ir placebo grupėse.

*** Efektyvumui esant žemiau šios ribos tyrimas sustabdomas kaip neefektyvus. Skliausteliuose pateiktas ribą atitinkantis užsikrėtusių pasiskirstymas vakcinos ir placebo grupėse.

Po pirmos klinikinio tyrimų fazės, buvo pasirinkta formuluotė koduojanti pilną SARS-CoV-2 spyglio baltymą, nes ji sukėlė mažiau karščiavimo negu trimerizuotas SARS-CoV-2 spyglio baltymo RBD domenas [12]. Pirmos fazės tyrime jokių rimtų šalutinių efektų nebuvo pastebėta. mRNR yra patalpinta į mikrometrinius riebalų lašelius, kurie susilieja su žmogaus ląstelės membrana. Naudodamos mRNR užprogramuotą viruso baltymo seką, žmogaus ribosomos susintetina spyglio baltymą, kuris iškyla į žmogaus ląstelių paviršių ir sužadina imuninio atsako formavimąsi. Pagrindinis iššūkis šios mRNR vakcinos panaudojimui bus “šaltosios grandinės” infrastruktūra – vakcina turi būti nuolat transportuojama ir laikoma -70°C temperatūroje. Vyriausybės turi tam ruoštis dabar.

Pirmadienį pasirodė ir kitos kompanijos – Moderna – kuri taip pat naudoja mRNR tipo technologiją tarpiniai trečios fazės SARS-CoV-2 vakcinos tyrimo duomenys. Iš 30000 tyrimo dalyvių, lygiai paskirstytų į placebo ir tiriamosios vakcinos grupes, 95 užsikrėtė SARS-CoV-2: 90 placebo grupėje ir 5 gavę tiriamąją mRNA-1273 vakciną (94,5% vakcinos efektyvumas). Moderna vakcina išlieka stabili 30 dienų +2-8C temperatūroje (namų šaldytuvo temperatūra), tačiau ilgesnį laiko tarpą turi būti laikoma -20C temperatūroje. Šis logistinė detalė suteikia Moderna nemažą pranašumą, bet Pfizer/BioNTech šiuo metu taip pat testuoja vakcinos stabilumą aukštesnėje temperatūroje

Tiek Pfizer tiek Moderna vakcinos dar turės pereiti reguliacinių agentūrų griežtus efektyvumo ir saugumo reikalavimus, o šios vakcinų saugumui žada kompromisų nedaryti. Nei Pfizer/BioNTech nei Moderna vakcinos kol kas neparodė stiprių šalutinių poveikių, galutinių duomenų dar laukiama. Šiai dienai akivaizdu, kad naujos mRNR technologijos vakcinos gali būti labai efektyvios. Dėl technologinio vakcinų gamybos greičio ir paprastumo tai yra didžiulis laimėjimas visai žmonijai – ateityje vakcinas sukurti bus galima sukurti daug greičiau, o dabartines adaptuoti mutuojantiems virusams – paprasčiau. Panašu, kad efektyvią vakciną nuo SARS-CoV-2 turėsime, ir ne vieną.

Palyginimui, Lentelėje 2 pateikiamas kitų naudojamų virusinių vakcinų
efektyvumas (sąrašas nėra baigtinis):

Virusas	Vakcinos tipas*	Efektyvumas	Šaltinis
Ebola	AV	79 – 100%	[14]
Varicella zoster	GNV	78 – 84%	[15]
Tymai	GNV	74 – 98%	[16]
Influenza	GNV	69 – 91%	[17]
Influenza	TIV	51 – 67%	[17]
Hepatitas A	GNV	81 – 99%	[18]
Hepatitas A	IV	63 – 95%	[18]
ŽPV	RVB	95 – 100%	[19]

* AV – adenoviruso vektorius; GNV – gyvas nusilpnintas virusas;
TIV – trivalentė inaktyvuoto viruso;  IV – inaktyvuotas virusas;
RVB – rekombinantinis viruso baltymas. ŽPV – žmogaus papilomos virusas.

Errata
Norėdami skatinti duomenų ir tyrimų atvirumo kultūrą, autoriai pateikia nuorodą, kurioje skelbs šiame tekste aptiktas esmines klaidas, pataisymus arba informuos apie pasikeitusią nuomonę ar interpretaciją. Vieša nuoroda į šio pranešimo GoogleDoc Errata dokumentą: https://bit.ly/3pKpWAW. Ten pat rasite ir naudotų mokslinių šaltinių sąrašą.

Šaltiniai (mini nuorodos)

[11] Businesswire (2020-11-10)

[12] Tyrimo protokolas

[13] NEJM (2020-10-14)

[14] Lancet (2016-12-22)

[15] Pediatrics (2016-03-01)

[16] Lancet (2019-09-20)

[17] Lancet (2011-10-26)

[18] Vaccine (2003-06-02)

[19] Lancet (2020-06-19)

Šaltiniai (pilnos nuorodos)

[11]https://www.businesswire.com/news/home/20201109005539/en/%C2%A0Pfizer-and-BioNTech-Announce-Vaccine-Candidate-Against-COVID-19-Achieved-Success-in-First-Interim-Analysis-from-Phase-3-Study