Audìnių užkrėtimas. Yra žinoma, kad kiauniniai gyvūnai (šeškai, audinės, žebenkštys ir pan.) gali užsikrėsti žmonių kvėpavimo takų virusais dėl savo kvėpavimo takų panašumo į žmonių kvėpavimo takus, pvz. šeškai yra plačiai naudojami gripo tyrimuose [1]. Dėl šios priežasties viruso perdavimas tarp žmonių ir audìnių nestebina, o apie tai pirmiausia (2020-04-28) buvo pranešta audìnių fermose Nyderlanduose [2].
Mutacijos. Visi organizmai kopijuodami savo genetinę medžiagą pridaro klaidų, kurios yra žinomos kaip mutacijos. RNR virusai, tokie kaip SARS-CoV-2, šias mutacijas patiria maždaug milijoną kartų dažniau nei didesni organizmai, tokie kaip mes. Jei kiekvienas žmogus vidutiniškai turi 60 naujų mutacijų, kurios neegzistavo jų tėvuose, sekant genealoginę SARS-CoV-2 liniją nauja mutacija bus aptinkama maždaug kas 2.3 savaites. Mutacijų dažnis, prasmė ir jų poveikis organizmams biologijoje kardinaliai skiriasi nuo jų atvaizdavimo medijose (pvz. X-Men). Nėra nemutuojančių virusų, todėl kalbėti apie kiekvieną mutaciją, lyg ji būtų itin reikšminga ir svarbi, nėra prasmės.
Audìnių istorija
Savo naujienlaiškyje ir spaudos konferencijos metu Statens Serum Institut (SSI, viena iš Danijos valstybinių tyrimų institucijų) paskelbė, kad aptiko SARS-CoV-2 audinėse [2]. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kad SSI pateikti duomenys nėra publikuoti moksliniame žurnale (t.y., nėra recenzuoti nepriklausomų tyrėjų). Pagal SSI pranešimą, nuskaičius viruso genetinę medžiagą, rastą tiek audinėse, tiek su jomis kontaktavusiuose žmonėse, tapo aišku, kad audinės užsikrėtė virusu nuo žmonių, o 12 žmonių greičiausiai užsikrėtė nuo audìnių. Pirmasis žmogaus užsikrėtimas SARS-CoV-2 nuo audìnių buvo aptiktas išanalizavus 16 audìnių fermų Nyderlanduose pavasarį [3].
Žiniasklaidoje sensaciją sukėlė SSI paminėta viena (iš 5) SARS-CoV-2 viruso grupių, paplitusių audinėse ir turinti 4 mutacijas. Grupės, SSI nepaviešinus savo analizuotų duomenų, greičiausiai buvo apibrėžtos kaip penki atskiri SARS-CoV-2 patekimai į audìnių populiacijas iš sergančių žmonių. Dvi iš minėtų mutacijų yra paplitusios žmonių protrūkiuose, todėl greičiausiai į audines pateko būtent iš žmonių. Iš likusių dviejų mutacijų, Y453F taip pat buvo pastebėta audìnių protrūkyje Olandijoje, todėl tikėtina, kad tai yra SARS-CoV-2 adaptacija plisti audinėse. Yra žinoma, kad Y453F keičia SARS-CoV-2 tvirtinimąsi prie viruso šeimininko ACE2 receptoriaus, kuris skiriasi tarp žmonių ir audìnių. Paskutinė mutacija (I692V) yra nutolusi nuo funkcionaliai svarbių SARS-CoV-2 S baltymo (vakcinų taikinio) dalių, todėl abejotina, ar ji turės poveikį skiepų efektyvumui ar viruso pernešimui. Apibendrinant: nors danų mokslininkų pasiūlytas argumentas, skirtas pateisinti audìnių skerdimą (esą audinėse rastos SARS-CoV-2 mutacijos turi poveikį kuriamoms vakcinoms), yra prastai pagrįstas, tačiau tankiai apgyvendintų audìnių skerdimas gali būti racionalus dėl kitų priežasčių.
Audìnių naikinimo sprendimai buvo taikyti ir Nyderlanduose, kur audìnių fermų draudimas priimtas 2013 m. ir tokios fermos turi būti uždarytos iki 2023 m. [4]. Viena iš pateisinamų priežasčių yra nenoras papildomai apkrauti sveikatos apsaugos sistemos. Šiuo metu daug kur Europoje nepavyksta suvaldyti COVID-19 protrūkių tarp žmonių, todėl leisti virusui plisti gyvūnuose, iš kurių jis gali peršokti atgal į žmones, bei stebėti jo genomo pokyčius, yra didelė našta sveikatos apsaugos sistemai.
Taip pat egzistuoja labiau hipotetinis argumentas naikinti audines. Audinės fermose yra laikomos labai tankiai, taip palengvinant SARS-CoV-2 plitimą. Iš paukščių ūkiuose kilusių paukščių gripo protrūkių žinome, kad tankiai laikomi gyvūnai atrenka gripo virusus sukeliančius didesnį mirtingumą [5,6]. Negalime teigti, kad SARS-CoV-2 sektų tuo pačiu keliu, juo labiau, kad koronavirusai ir gripo virusai yra negiminingi, tačiau nereaguoti į aktyvų plitimą gyvūnų fermų viduje, būtų neatsakinga. Apibendrinant, nors ir nežinome ar virusai prisitaikę plisti tarp tankiai laikomų audìnių gali tapti pavojingesniais žmonėms, tačiau žinome jog SARS-CoV-2 virusas gali būti perduodamas abiem kryptimis tarp žmonių ir audìnių. Todėl derėtų į tokias situacijas reaguoti anksti bei stebėti, ar SARS-CoV-2 pradeda plisti kiauninių gyvūnų fermose ir apylinkėse gyvenančiuose žmonėse.
Errata
Norėdami skatinti duomenų ir tyrimų atvirumo kultūrą, autoriai pateikia nuorodą, kurioje skelbs šiame tekste aptiktas esmines klaidas, pataisymus arba informuos apie pasikeitusią nuomonę ar interpretaciją. Vieša nuoroda į šio pranešimo GoogleDoc Errata dokumentą: https://bit.ly/2Uw6xFc. Ten pat rasite ir naudotų mokslinių šaltinių sąrašą.
Šaltiniai
[1] Nature (2004)
[2] SSI.DK (2020)
[3] Science (2020-11-10)
[4] Reuters (2020-05-25)
[5] Virology (1995-06-01)
[6] J.Virology (2020-03-31)
Šaltiniai (plačiau):
[1] Maher et al. The Ferret : An Animal Model to Study Influenza Virus. 2004. https://www.nature.com/articles/laban1004-50
[2] Danų sveikatos atstovų pranešimas (danų kalba). 2020 Lapkričio 5d. https://www.ssi.dk/aktuelt/nyheder/2020/mutationer-i-minkvirus
[3] Munnink et al. Transmission of SARS-CoV-2 on mink farms between humans and mink and back to humans. 2020. https://science.sciencemag.org/content/early/2020/11/09/science.abe5901
[4] Nyderlandų agrokultūros atstovų pranešimo komentaras. 2020 Gegužės 25.
https://www.reuters.com/article/us-health-coronavirus-netherlands-mink-idUSKBN23112K
[5] Röhm et al. Do Hemagglutinin Genes of Highly Pathogenic Avian influenza Viruses Constitute Unique Phylogenetic Lineages? 1995. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0042682285713013
[6] Beerens et al. Emergence and Selection of a Highly Pathogenic Avian Influenza H7N3 Virus. 2020. https://jvi.asm.org/content/94/8/e01818-19